Tai mūsų organizme dirbantis raumuo. Per parą širdis sutviksi apie 100 tūkst. kartų ir išstumia apie 10 tūkst. litrų kraujo. Jei širdies veikla sutrikusi, organizmas negauna optimaliai veiklai reikalingo deguonies ir maistinių medžiagų. Todėl labai svarbu išlaikyti gerą širdies kraujagyslių sistemos veiklą, nes ji turi įtakos visoms mūsų organizmo dalims. Tačiau, nepaisant medicinos ir technologijų pažangos, širdies kraujagyslių ligos toliau išlieka pagrindinė
mirties priežastis pasaulyje. Nors su tokiais sutrikimais vyrai linkę susidurti anksčiau nei moterys, bet jie gali turėti poveikį abiejų lyčių sveikatai, sukeldami sunkias ir alinančias ligas, kurios verčia dažnai gydytis ligoninėje ir vartoti receptinius vaistus. Gera žinia ta, kad širdies veikla yra susijusi su mityba ir gyvenimo būdu. Moksliniai tyrimai ir toliau pabrėžia sporto, maistinių medžiagų ir sveikos mitybos reikšmę palaikant gerą širdies veiklą. Šiame NYCU straipsnyje apžvelgsime keletą svarbių šiuolaikinių su širdies veikla susijusių tyrimų mitybos srityje ir pateiksime patarimų, kurie leis Jūsų širdžiai nenuilstant plakti.
Sportas ir gera širdies veikla yra neatsiejami vienas nuo kito
Vienas svarbiausių darbų, kuriuos galite nuveikti savo širdies labui, yra judėjimas! Mūsų sėdimas gyvenimo būdas didina širdies kraujagyslių ligų riziką – širdis negali dirbti visu pajėgumu ir laikui bėgant silpsta. Aktyvumas yra vienas iš būdų, kaip pagerinti visos širdies kraujagyslių sistemos veiklą. Taip gerinamas cholesterolio ir riebalų lygis, mažėja uždegimai arterijose, mažinamas svoris, suteikiama elastingumo kraujagyslėms ir reguliuojamas kraujo tekėjimas/spaudimas. JAV Sveikatos ir paslaugų departamentas vaikams ir paaugliams rekomenduoja bent vieną valandą per dieną skirti fiziškai aktyviai veiklai, kuri apimtų raumenis ir kaulus stiprinančią veiklą bent tris kartus per savaitę. Suaugusiesiems rekomenduojama kassavaitinė 150 minučių vidutinio intensyvumo, 75 minučių labai intensyvi arba mišraus intensyvumo mankšta. Žmonėms, kurie nėra aktyvūs, pasivaikščiojimas yra puikus būdas pradėti judėti, pamažu didinant tempą ir atstumą.
Omega-3 riebalų rūgštys
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent du kartus per savaitę valgyti riebią žuvį, kad galėtume palaikyti gerą širdies veiklą. Tam yra svarbi priežastis. Yra daug įrodymų, patvirtinančių omega-3 riebalų rūgščių svarbą palaikant širdies veikla: mažinant trigliceridų lygi (DHR ir EPR padeda palaikyti normalų kraujo trigliceridų lygį – teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 2 g EPR ir DHR) ir kraujo spaudimą (DHR ir EPR padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą – teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 3g EPR ir DHR). Visiškai neseniai pasaulinės Riebalų rūgščių ir išvadų tyrinėjimo asociacijos (FORCE) išspausdintoje studijoje pateikiami nauji duomenys, kurie patvirtina omega-3 riebalų rūgščiu, gaunamų iš jūros gėrybių ir augalinių produktų, svarbą širdies veiklai. Tyrimo rezultatai grindžiami įvairiais plataus masto 16 šalių atliktais tyrimais, kuriuose dalyvavo 45639 žmonės. Šiuo metu tai yra patys išsamiausi duomenys, parodantys, kaip omega-3 riebalų rūgštys veikia gerą sveikatą, ir palaikantys žuvies bei omega-3 riebalų rūgščių vartojimo svarbą.
Kiti gerai sveikatai svarbūs maisto papildai
NeoLife jau senai žinojo, kad daug skaidulų turintys produktai palaiko gerą širdies kraujagyslių veiklą, ypač mažindami cholesterolį. Pupenių lipai (bent 10 g per dieną), gliukomananas (bent 3 g per dieną) ir avižų beta gliukanas (mažiausiai 3 g per dieną) padeda palaikyti normalų cholesterolio lygį kraujyje. Neseniai tai patvirtino Northwesterno universitete atlikti tyrimai, taip pat buvo išaiškinti kiti naudingi faktai apie skaidulų teikiamą naudą. Šie atradimai padarė didžiulį įspūdį tyrinėtojams – buvo prieita prie išvados, jog mums visiems reikėtų vartoti daug skaidulų turinčių produktų. Kiek skaidulų turėtume suvartoti? Amerikos širdies sveikatos asociacija suaugusiesiems rekomenduoja kasdien gauti bent po 25 g maistinių skaidulų.
OMEGA-3 riebalų rūgštys, FOLIO RŪGŠTIS IR B GRUPĖS VITAMINAI: Homocisteinas yra aminorūgštis, kuri sintetinama organizme. Jo padidėjusi koncentracija dažnai siejama su širdies kraujagyslių sutrikimų rizika. Naujausi tyrimai patvirtina, kad folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12 yra svarbūs normaliai homocisteino apykaitai. Tyrinėtojai dar nėra visiškai tikri, kaip aukštas homocisteino lygis gali turėti poveikį širdies ligų rizikai, tačiau, manoma, jog jis turi įtakos ardant kraujagysles, o tai padidina aterosklerozės pavojų. Neseniai išspausdintoje metaanalizės studijoje tyrinėtojai apžvelgė 13 bandymų ir pastebėjo, kad papildant maistą omega-3 riebalų ir folio rūgštimis bei vitaminais BG ir B12, buvo pastebėtas didesnis homocisteino lygį mažinantis poveikis nei tuo metu, kai tyrimo dalyviai vartojo tik omega-3 riebalų rūgštis. Mokslininkai padarė išvadą, kad homocisteino lygio kritimas gali būti siejamas su homocisteiną mažinančių maistinių medžiagų poveikiu.
Burnos ertmės higienos ir geros sveikatos tarpusavio ryšis
Ar žinojote, kad burnos ertmės būklė susijusi su širdies sutrikimų rizika? Į šį tarpusavio ryšį dažnai nekreipiama dėmesio, tačiau tinkama burnos ertmės higiena yra siejama ne tik su dantų - ji turi įtakos viso organizmo veiklai. Periodontitas yra lėtinė uždegiminė dantį supančių audinių liga, kuri gali sukelti dantenų krašto atsitraukimą ir dantų klibėjimą. Kai burnos ertmės būklė yra prasta, infekcija gali išplisti į kitus organus: širdį, kepenis ir inkstus. Bakterijos patenka į kraujotaką per pažeistas dantenas ir pažeidžia kitus organus. Beje, remiantis neseniai atliktu Danijos didelių grupių tyrimu, kuriame dalyvavo daugiau kaip 17600 žmonių, ir lyginant jo duomenis su panašia 83000 įprastinės populiacijos grupe, buvo pastebėta, kad periodontitu sergantys žmonės susiduria su žymiai didesne širdies kraujagyslių sutrikimų ir mirtingumo rizika. Tyrimo dalyviams nustatyta 50% sunkių širdies ligų ir 100-170% didesnė mirtingumo rizika. Todėl, norint turėti gražią šypseną, svarbu laikytis tinkamos burnos ertmės higienos. Tokiu būdu taip pat galima žymiai sumažinti lėtinių uždegimų ligų riziką
