Riba tarp sveikos gyvensenos ir mados industrijos kūno kulto
Idealaus kūno siekimas neretai veda į pavojingą sveikatai elgseną. Vyraujanti iliuzija, kad pastangos sveikatos stiprinimui nėra reikalingos, nes viską greitai ir paprastai gali atlikti plastinė chirurgija, norintiems odos įdegio - soliariumai, sportišką kūną padės sukurti elektriniai masažuokliai ir treniruokliai kurie priverčia raumenis susitraukinėti. Tačiau faktai rodo, kad Lietuvoje mokinių sveikata nuolat silpnėja , vyrų gyvenimo trukmė Europoje pirmauja kaip viena iš trumpiausių, o gyventojų sveikos mitybos bei gyvensenos įpročiai yra blogesni nei kaimyninių valstybių. Europos kontekste Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, ypač fizinio aktyvumo rodikliai yra itin žemi.
Pagrindiniai junginiai kurie apibrėžią sveiką gyvenseną:
Sveika gyvensena tai didžioji dalis visų Jūsų įpročių visuma, kuri formuojasi socializacijos proceso metu per visą žmogaus gyvenimą. Sveikatą formuojanti elgsena – kai sąmoningai suvokiame ir elgiamės taip, kad sveikata imtų stiprėti, arba tikimasi, kad taip elgiantis ji turi sustiprėti. Tai įvairiapusiški veiksmai, kuriuos atliekami siekiant stiprinti sveikatos būklę, nesvarbu, ar jie pasiteisina, ar ne. Sveikatos elgsena – tai asmens įgimtų ir įgytų su sveikata susijusi reagavimo į aplinką bei jos pokyčius būdų visuma, kuri tiesiogiai priklauso nuo asmenybės ryšių su savo šeima, kitais žmonėmis bei socialinėmis grupėmis.
Sveikatą žalojanti ir rizikinga elgsena priklauso nuo tokių tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba.
Kaip ir ką reikia daryti siekiant sustiprinti savo sveikatą
Moksliniai tyrimai, sukaupti duomenys bei faktai įrodo tiesą, kad norint pagerinti žmonių sveikatą bei sumažinti pavojų susirgti o gyvenimo trukmė pradėtų ilgėti, reikia pradėti keisti gyvensenos įpročius. PSO (pasaulio sveikatos organizacija) turimais duomenimis, nuo gyvenimo būdo priklauso net 50 proc. gyventojų sveikatos, o vien sveika mityba ir sveikai maitinantis, antrojo tipo diabeto bei kraujagyslių ir širdies ligų būtų išvengiama 90% bei net 30% vėžinių susirgimų.
PSO, Europos sąjungos ir Jungtinių Tautų Organizacija sveikos gyvensenos skatinimas yra akcentuojamas kaip vienas iš svarbiausių valstybės prioritetų, skiriamas didelis dėmesys lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai (onkologinės ligos, širdies ir kraujotakos sistemų ligos, kvėpavimo organų bei diabeto ligos). Šios ligos pasaulyje kasmet yra 37 mln. žmonių mirčių priežastis.
PSO kontrolės strategijoje akcentuojama bei skatinama šviežių daržovių bei vaisių vartojimas mityboje kaip pagrindinė profilaktika siekiant sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamoje sveikos mitybos maisto piramidėje daržovės ir vaisiai yra pagrindinės piramidės dalys.
Vaisius ir daržoves GNLD NeoLife rekomenduoja vartoti 5 porcijas per dieną ir suvalgyti jų ne mažiau kaip 400 g, išskyrus bulves. Vaisiai ir daržovės praturtins Jūsų organizmą vitaminais, svarbiais mikroelementais, naudingomis skaidulinėmis medžiagomis, antioksidantais. Iš daržovių bei vaisių gaunamas kalis, magnis bei kalcis gali Jums padėti sumažinti arterinės hipertenzijos riziką. Antioksidantai padės sumažinti riziką onkologinėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ar este pakankamai aktyvus?
Vidutinio intensyvumo fizinė veikla kuri yra ne mažesnė nei 30 min 5 dienas per savaitę suaugusiems mažina pavojų ir riziką susirgti tokiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis kaip širdies ir kraujagyslių, cukriniu diabetu, storosios žarnos, krūties vėžiu. Fizinis nejudrumas yra viena iš pagrindinių nutukimo bei antsvorio paplitimo priežasčių.
Fizinis pasyvumas didina galvos smegenų insultui riziką 60 %, sirgti širdies ligomis – 45 %, arterine hipertenzija – 30 %. Fizinio aktyvumo krūvio teigiamas poveikis skatina geresnį kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos veikimą, stiprėja organizmo imunitetas bei tvirtėja Jūsų valia, mažėja stresas ir streso hormonai. Tačiau daugelio gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, todėl ypač svarbu mankštintis laisvalaikio metu. Stenkitės kasdien greitu žingsniu nueiti bent 3 km arba ėjimą keisti bent 30 min fizine veikla kuri jums patinka.
Rūkymas ir organizmo sveikata - nesuderinama
Mokslininkų įrodyta, kad rūkantiesiems 10 kartų didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu, jiems pažeidžiamos kraujagyslės. Tabako dūmuose yra randama apie 200 kenksmingų medžiagų kurios turi neigiamą poveikį sveikatai. Rūkant smarkiai sumažėja deguonies patekimas į svarbiausius organus kaip širdis bei smegenis o miokardo infarkto ar insulto rizika padidėja kelis kartus.
Rūkymas Europoje labiau būdingas vyrams kurių amžiaus grupė nuo 25 iki 54 metų. Lietuva kartu su rumunais, vengrais ir slovakais yra ketvirtoje vietoje Europoje. Lietuvoje rūko 36 % lietuvių, 28 % nuolat, 8 %. - kartais. Ilgalaikis rūkymas yra 500 tūkst. žmonių mirties priežastis ES šalyse kasmet.
Alkoholis – nelaimių magnetas
Daugelio valstybių problema - piktnaudžiavimas bei nesaikingas alkoholio vartojimas, tai sukelia ne tik negrįžtamų sveikatos bet ir socialinių problemų bei pasekmių. Žmonės kurie vartoja alkoholį yra pagrindinė nelaimių keliuose, patiriamų traumų ar nelaimingų atsitikimų priežastis. Negailestinga statistika - kasmet 3,3 mln žmonių mirčių kaltininkas yra alkoholis.
GNLD NeoLife teigia, kad alkoholis skatina organizme vystytis apie 200 įvairių ligų. Nesaikingas alkoholio vartojimas skatina fizinį bei psichinį degradavimą, pažeidžiamos kepenys bei centrinė nervų sistema. Deja visos naudojamos kompleksinės priemonės prieš alkoholį neduos norimų rezultatų, jeigu pats asmuo neturės motyvacijos priimti teisingų sprendimų savo sveikatos labui.
Sveika gyvensena ir ilgaamžiškumas
Sena žmonijos svajonė - surasti gyvybės eliksyrą bei visąlaik būti jaunatviškiems. Reali žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo tokių aspektų kaip gyvenimo būdas, socialinės aplinkos, paveldėtos genetikos bei žalingų įpročių. Svarbiausia, kad kuo ilgiau būtu išsaugotas fizinės ir protinės asmens savybės o žmogus gyventų aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Mokslininkai teigia, sveika gyvensena bei sveika mityba gali padėti prailginti gyvenimo trukmę 11–13 metų ir likviduoti mažinti lėtinių bei onkologinių susirgimų riziką.
Todėl, pagrindinis šiuolaikinės visuomenės ir GNLD NeoLife tikslas yra sumažinti didėjantį atotrūkį nuo natūralių sveiko žmogaus gyvenimui reikalingų sąlygų, kurios yra geros savijautos ir sveikatos pamatas.
